Vaikų dantys jautresni nei suaugusiųjų, o burnos higienos įprotis susiformuoja būtent pirmus metus. Todėl dantų šepetėlis vaikui – ne šiaip „mažesnis variantas“, o priemonė, nuo kurios labai priklauso, ar vaikas norės valytis dantis, ar dantenos nebus dirginamos ir ar dantukai bus iš tikro nuvalomi. Pasirenkant verta žiūrėti ne tik į spalvą ar herojų ant pakuotės, bet ir į šerelių minkštumą, dydį, medžiagas bei vaiko amžių.
Svarbiausia taisyklė – minkšti šereliai

Vaikų dantenos ir emalis yra plonesni, todėl šepetėlis turi būti itin minkštas (soft arba ultra soft). Kietesni šereliai gali subraižyti emalį ar sudirginti dantenas, o tada vaikas dantis valyti nebenorės. Švelnūs šereliai leidžia tėvams ramiai „pabaigti“ valymą, jei vaikas dar pats nemoka gerai nuvalyti.
Šepetėlio galvutės dydis
Vaiko burna maža, todėl ir šepetėlio galvutė turi būti maža – kad lengvai pasiektų galinius dantis ir neištemptų lūpų. Jei galvutė per didelė, vaikas tiesiog neprikiš jos prie visų dantų. Mažesnė galvutė = tikslesnis valymas. Dažniausiai gamintojai nurodo amžių (0–2 m., 3–5 m., 6+), to verta laikytis.
Patogi rankenėlė
Vaikams dar nėra stiprios smulkiosios motorikos, todėl šepetėlio kotelis turi būti storesnis ir neslystantis. Tokį lengviau suimti mažomis rankutėmis. Nuotraukoje matomas bambukinis „Truthbrush“ šepetėlis vaikams yra geras pavyzdys: kotelis iš tvaraus bambuko, rankenėlė nedidelė, bet ne per plona, o šereliai sukurti būtent švelniam vaikų dantų valymui. Toks dizainas padeda vaikui greičiau išmokti valytis pačiam.
Medžiagos – ar verta rinktis ekologišką?
Vis populiaresni bambukiniai arba perdirbami dantų šepetėliai. Jie tinka tėvams, kurie nori mažiau plastiko vonioje, o vaikui – tai tiesiog gražesnis, „kitoks“ šepetėlis. Svarbiausia, kad net ir ekologiškas šepetėlis turėtų minkštus šerelius. Bambuko kotelis (kaip matomame pavyzdyje) yra tvirtas, lengvas ir malonus liesti – vaikui tai irgi svarbu.
Šerelių tipas
Geriausia rinktis suapvalintų galiukų šerelius – jie neskuta dantenų. Kai kurie gamintojai daro dviem aukščiais šerelius, kad geriau nuvalytų tarpdančius. Vaikams to kartais nereikia, bet jei dantys jau „susigrūdę“, gali būti naudinga.
Kada keisti vaiko šepetėlį?
Vaikų šepetėliai dėvisi greičiau, nes jie dažnai spaudžia per stipriai arba kramto šerelius. Todėl keitimo taisyklė – kas 2–3 mėn. arba kai tik šereliai išsikraipo. Susivėlę šereliai nebevalo, tik stumdo apnašą.
Ar svarbi spalva ir dizainas?
Taip, ypač mažesniems vaikams. Jei šepetėlis mielas – su gyvūnėliu, panda, spalvotu koteliu – didesnė tikimybė, kad vaikas pats norės valytis. Čia marketingas kartais dirba mūsų naudai: geriau, kad vaikas noriai naudotų „pandos“ šepetėlį, negu kovoti kiekvieną vakarą su nuobodžiu suaugusiųjų modeliu.
Kokio amžiaus vaikui koks šepetėlis?
- 0–2 m. – labai maža galvutė, super minkšti šereliai, tėvai valo patys.
- 2–5 m. – minkšti šereliai, patogus kotelis, vaikas jau bando pats, bet tėvai pravalydami užbaigia.
- 5+ m. – galima rinktis jau „vaikiškus didesnius“, bet vis tiek minkštus. Techniką dar reikia kontroliuoti.
Ką dar prisiminti?
- Šepetėlis – tik pusė higienos. Būtina ir vaikui pritaikyta pasta (švelni, dažnai su fluoridu, su skoniu).
- Vaikas turi matyti, kad ir tėvai valosi dantis – tada šepetėlis jam tampa „suaugusiojo daiktu“.
- Jei vaikas viską graužia – rinktis šiek tiek tvirtesnį, bet vis tiek minkštą modelį ir tiesiog dažniau keisti.
Geras vaiko dantų šepetėlis yra tas, kuris:
- yra minkštas,
- tinka pagal amžių ir burnos dydį,
- patogus laikyti mažai rankai,
- patinka pačiam vaikui,
- pagamintas iš saugių medžiagų.
Jei prie jo dar pridedi natūralią arba švelnią vaikams skirtą dantų pastą – gaunasi derinys, su kuriuo dantų valymas tampa ne kova, o įprotis. Ir kuo geresnė pradžia, tuo mažiau problemų su dantimis vėliau.





